Verknė

Verknė yra srauni, tinkanti tiek naujokams, tiek patirties turintiems irkluotojams.

Rekomenduojami laiveliai: baidarės, kanojos.

Mūsų siūlomi maršrutai:

* maršruto pasirinkimo populiarumas yra pagal skalę:

-sezono rekomendacija.

Verknė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalies. Visai netoli prasiseda ir kitos upės - Strėvos - kelias, todėl kaimuose sklando legendos. Viena jų yra APIE DVI SESULES. Anot legendos, Verknė ir Strėva buvo jaunos ir išdykusios sesutės. Jos buvo girdėjusios daug gero apie upių tėvą Nemuną. Sutarė kartą pas jį nubėgti ir kartu lenktynes suruošti. Todėl išskubėjo į skirtingas puses - Strėva į šiaurę, Verknė į vakarus. Ilgai jos ieškojo kelio ir pagaliau išvargusios kartu įsikabino Nemunui į parankę... Verknės versmės yra Galaverknio kaime 141 m virš jūros lygio, o žiotys - 40,6 m. Verknė įteka į Nemuną. Taigi upė iki Nemuno nusileidžia net 100,4 m. Verknės palyginti su kitomis Lietuvos upėmis yra neilga, jos ilgis yra 77,3 km. Upės plotis labai nevienodas. Žemiau Vilkokšnio ežero svyruoja nuo 2 - 3 iki 5 - 10 m.

Vidurupyje Verknė jau platoka: 5 - 10 m, vietomis net iki 20 m. Žemupyje upės plotis viršija 30 m. Vidutinis Verknės gylis 1,5 - 2,5 m. Giliausios vietos yra ties Stakliškėmis ir Alešiškėmis - 4 m. Tai labai srauni upė už Aukštadvario HE turinti net 5 m/km vandens nuolydį. Upė vaizdinga, tekanti per visą eilę ežerų ir turinti net dvi hidroelektrines bei keletą malūnų liekanų. Tačiau tuo pačiu ir laukinė - ypač už Aukštadvario HE visi krantai pelkėti, bet pakrantėse gyvena daug įdomių paukščių, o ir ichtiologinis draustinis čia įsikūręs ne veltui. Verknė pasizymi sraunia srove, o ramesnė tampa tik ties ežerais, Aukštadvario ir Jundeliškių HE tvenkiniais. Turistai pirmą kartą aplankė Verknę dar XX a. pradžioje, kai 1939 metais žymus hidrologas S.Kolupaila (1882 - 1964) aprašė kelionę, kurios metu jo vadovaujama grupė baidarėmis plaukė iš Aukštadvario į Vilkokšnio ežerą (prieš srovę).